Projekto „Vaiko kelias į gražią kalbą“ įgyvendinimas

2015-02-24

Jau ankstyvajame amžiuje (1,5-4 m.) galima pastebėti, kad vaikų kalba nepakankamai  išplėtota.  Kalbos raidos trūkumus rodo ne tik netaisyklinga vaiko tartis. Į ikimokyklines ugdymo įstaigas ateina vis didesnis skaičius vaikų, kurių smulkioji motorika nepakankamai tiksli. Mažyliai  turi skurdų žodyną, daro žodžių kaitymo, derinimo klaidų, sunkiau reiškia mintis žodžiu.

Ankstyvasis amžius - naudingiausias laikotarpis vaikų kalbai ugdyti.  Jei nėra aktyvaus kalbinio bendravimo - lėtėja kalbinių įgūdžių formavimasis, kalbos plėtotė. Vienas iš būdų išvengti kalbėjimo sunkumų/sutrikimų arba sumažinti jau turimus - vykdyti ankstyvąją vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prevenciją.

Nuo 2014 metų spalio 1 dienos Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelis-darželis įsijungė į tarptautinį ilgalaikį, prevencinį projektą „Vaiko kelias į gražią kalbą“. (Projekto organizatorius - Klaipėdos m. lopšelis-darželis „Puriena“). Jo tikslas - sudaryti palankias sąlygas ankstyvajai vaikų kalbos sutrikimų prevencijai.

Projekto veiklos vyksta pagal kalbos ugdymo modelį.

Paruošiamieji pratimai garsams tarti mokomi derinant juos su pirštų ir rankų judesiais. Visi projekto dalyviai jau žino, kokius veiksmus reikalinga atlikti, išgirdus garsus S- Š, trrr, y- ū, žodžius lietutis, žirgelis, aukštyn- žemyn, į kairę- į dešinę ir kt.

Ne paslaptis, kad mažieji geriausiai į veiklą įsitraukia, kuomet ji yra įdomi, žaisminga, leidžianti patirti teigiamas emocijas. Mokant projekto dalyvius pūtimo pratimų, lavinant smulkiąją motoriką, atliekamos tokios užduotys, kurios provokuoja bandyti ir atlikti naujus judesius. Žaidžiant savo rankomis, lūpomis, vaikai atranda, kad paprasčiausi siūlų kamuoliukai ar popierinės snaigės gali „judėti“ ten, kur panorėsim. Mums teko kurti lėtą ir greitą muziką „pagal dirigavimą“, pučiant šiaudeliais į vandens sklidinas stiklines. Ne vienas vandenėlio ir paragavo. Juk mes turime viską pabandyti... Ne tokios jau  lengvos pasirodė smulkiosios motorikos užduotys. Pati sunkiausia- plėšyti popierių!

Bendrosios motorikos lavinimui pasitelkiame eilėraščius, daineles su lydimaisiais judesiais. Aktyviai judėti ir kalbėti yra įdomiau, nei mokytis sėdint. Tokių aktyvinančių eilėraščių ir dainelių dėka bandome įtvirtinti sąvokas įlipam- išlipam, kairėn- dešinėn, aukštyn- žemyn, aplink, atgal, pirmas- paskutinis...

Foneminės klausos lavinimas vyksta plojant delnais, spragsint pirštais, grojant tėvelių pagamintais muzikos instrumentais, pieštukais ir viskuo, kas skleidžia garsus. Mokomės pakartoti girdėtą ritmą ne tik panaudojant daiktus, bet ir įterpiant judesį (pvz.: trepsėjimą kojomis).

Žodynas turtinamas per žaidybinę, kūrybinę veiklas. Vaikai kas savaitę sukuria kažką naujo iš popieriaus ir papasakoja, ką konkrečiai jie dirbo. Trumpos išklausytos pasakėlės lavina vaikučių vaizduotę, plečia žodyną. Daiktų lietimas užrištomis akimis ir apibūdinimas, ką jaučia/liečia, moko ne tik reikšti mintis žodžiu, bet ir lavina sensoriką. Kartais vaikams tenka atsakyti į šiek tiek keblius klausimus, kurių atsakymą sužinome atlikę bandymus. Pvz.: kodėl neskęsta popierinis laivelis, o akmenukas nėrė tiesiai į dugną? Kodėl ilgą juostelę geriau laikyti dviem, nei vienam? Kodėl svarbu dalintis žaislais darželyje?

Pasitvirtino teiginys, kad žaidimai ir pozityvus pedagogo dėmesys vaikui yra labai svarbūs, siekiant aktyvaus dalyvavimo veiklose. Ne mažiau svarbus ir tėvų įsitraukimas į vaikų kalbos tikslinimą, plėtojimą, aktyvinimą. „Varliukų“ ir „Ežiukų“ grupių stenduose kas savaitę tėveliams pateikiama informacija apie tai, ko jų vaikai mokosi projekto vykdymo metu. Čia pat jie gali pavartyti vaikučių darbelius, sužinoti, ko tikslinga mokytis namuose.

Projektą „Vaiko kelias į gražią kalbą“ ugdymo įstaigoje kuruoja specialioji pedagogė ir logopedė metodininkė Gilija Gajauskienė. Jai talkina „Ežiukų“ grupės auklėtojos Violeta Ūselienė ir  Loreta Uosytė-Mikašauskienė bei  „Varliukų“  grupės auklėtojos Nijolė Lembutienė  ir Virginija Labanauskienė.

Projekto veiklų akimirkos užfiksuotos mūsų Pikasa albume.

„Vaiko kelias į gražią kalbą“

Nuo šių mokslo metų pradžios „Varliukų“ ir „Ežiukų“ grupėse pradėtas vykdyti projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“. Šis projektas jau keletą metų įgyvendinamas daugelyje Lietuvos, keliose Latvijos ir Kaliningrado srities ikimokyklinių įstaigų. Projekto tikslas - išnaudoti „imliausią“ vaikų kalbos korekcijai laikotarpį (1,5-4 m.), siekiant sumažinti (arba išvengti) kalbėjimo ir kalbos sutrikimų atsiradimo tikimybę.

Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencijos nauda. Ką svarbu žinoti? Ankstyvoji kalbos sutrikimų prevencija – sistemingas, tam tikrų pedagoginių poveikio metodų, būdų ar kitų priemonių taikymas, vadovaujantis didaktiniais principais, siekiant užkirsti kelią kai kurių kalbos sutrikimų atsiradimui. Vienas iš būdų lavinti mažylių kalbinius gebėjimus- vykdyti ankstyvąją vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prevenciją. Prevencinės pratybos skirtos ne tik vaikams, turintiems garsų tarimo ar kalbėjimo sunkumų. Jų metu ir normalios raidos vaikai, žaidimų pagalba, lavina smulkiąją motoriką, kalbinius gebėjimus. Kūrybinės užduotys lavina vaizduotę, dėmesį, tikslina akies- rankos koordinaciją, formuoja laiko ir erdvės suvokimą, suteikia teigiamų emocijų.

Projekto tikslas - sudaryti palankias sąlygas ankstyvojo amžiaus (1,5-4 m.) vaikų kalbos prevencijai: lavinti vaikų smulkiąją motoriką, girdimąjį suvokimą, mokyti taisyklingo garsų tarimo, kalbinio kvėpavimo, ugdyti pozityvumą ir motyvaciją.

Uždaviniai:

• Ieškoti įvairių prevencinių darbo būdų, siekiant sėkmingo vaikų kalbos vystymosi;
• Lavinti plaštakos ir visos rankos judesius;
• Lavinti girdimąjį suvokimą;
• Paruošti vaikų artikuliacinį aparatą taisyklingam garsų tarimui;
• Mokyti taisyklingo garsų tarimo;
•  Siekti glaudaus bendradarbiavimo (tėvai- logopedas- auklėtojos).

Laukiami rezultatai:

• Gerės vaikų bendroji ir smulkioji motorika, kalba.
• Vaikai geriau artikuliuos garsus, aiškiau kalbės, drąsiau reikš mintis.
• Lavės vaikų bendravimo su bendraamžiais įgūdžiai.
• Tėvai plačiau sužinos apie smulkiosios motorikos, girdimojo suvokimo svarbą vaikų kalbai.

Projektą įgyvendina spec. pedagogė, logopedė metodininkė G. Gajauskienė.